ARCHIBLOGAS - aplinka, erdvė, dizainas ir istorija

August 4, 2007

Wall House: namas ar palapinė?

Filed under: 2007, Gyvenamieji namai, Palapinė, Santiago de Chile, Sluoksniai, Wall House, XXI a., Čilė — taskurnubego @ 2:19 pm

Siena - tai tik “šiek tiek sudėtingesnė membrana”, kurios tikslas - atskirti vidų ir išorę. Dažniausiai ji gaminama iš kietos ir patvarios medžiagos, tokios kaip betonas, taip pat stiklo arba abiejų šių medžiagų derinio, o paprastai sakant - siena turi langus. Šis pastatas kitoks. Jo sienos sluoksniuotos - susideda net iš keturių sluoksnių (betoninio branduolio, stiklinės dangos, medžiaginio kiauto ir “švelnios odos”). Tai naujas požiūris į senus dalykus. Kitaip nei tradiciniuose statiniuose, kur visi išvardinti komponentai yra sulipę vienas su kitu, o ant jų klojami nauji sluoksniai, šis būstas išsiskiria tuo, jog čia tie sluoksniai yra atskirti vienas nuo kito.

Pasak projekto autorių sluoksniai dengia vienas kitą tokia tvarka tam, kad kuo labiau sušvelnintų žmogaus perėjimą iš atviros lauko erdvės į uždarą pastato erdvę. Dauguma medžiagų, panaudotų statant šį namą nėra dažnai naudojamos architektūriniuose sprendimuose. Jos buvo parinktos taip, kad tarpusavyje derėtų ir būtų tarpininkėmis tarp oro ir betono.

Sluoksniai išsklaido iš lauko ateinantį apšvietimą ir tolygiai paskirsto jį pastato viduje. Sluoksniai veikia ir kaip didelis šiltnamis. Jų dėka šiluma sunkiau “pabėga” laukan, o karštis sunkiau geba prasibraut vidun, todėl nejaučiami dideli ir staigūs temperatūros pokyčiai.

Trumpai:

Pavadinimas: Wall House

Vieta: Santiago de Chile, Chile

Pastatymo metai: 2007

Architektai: Frohn&Rojas

Oficiali svetainė.

Šaltiniai: inhabitat.com, treehugger.com

July 21, 2007

Atmintinė būsimajam architektui

Filed under: Architektūra, Jaunojo Architekto Mokykla, KTU, Patarimai, Studijos, VDA, VGTU — taskurnubego @ 12:57 pm

Žadėjau kažką panašaus parašyti savo asmeniniame blog’e, bet nusprendžiau, jog tokiam įrašui geresnė vieta bus čia. Skiriu jį visiems, norintiems studijuoti architektūrą Lietuvos universitetuose. Čia supažindinsiu su stojamųjų tvarka bei kalbėsiu apie pasiruošimą jiems. Labai tikiuosi, jog kažkam padėsiu pasiekti savo tikslą. Cituotos vietos paimtos iš užduočių aprašymų, kuriuos padalino visiems Jaunojo Architekto Mokyklos mokiniams, ir kuriuos tikriausiai be didesnių sunkumų galima rasti internete (nors negarantuoju). Kaip visada - pastabos ir komentarai labai laukiami.

1. Kas yra architektūra?

    

Trumpai – tai meno ir mokslo rūšis, kurios pagrindiniai tikslai yra formuoti aplinkos erdvę, projektuoti ir statyti statinius bei jų kompleksus, miestus. Architektas kuria žmogaus gyvenamąją aplinką, atsižvelgdamas į labai daug techninių, fizinių, teisinių, socialinių ir klimato faktorių, apsprendžiančių galutinį projektą. Todėl architektas turi būti visapusiškai išsilavinusi ir išprususi asmenybė, gebanti prisitaikyti prie kiekvienos užduoties ir situacijos. Skirtingai nuo taikomųjų mokslų ar inžinerijos, iš architektūros tikimasi ne tik techninio išpildymo ir funkcionalumo, bet taip pat ir estetinių principų patenkinimo. Architektūros kūrimo procesas apima priemones, naudojamas tradiciniuose menuose – skulptūroje ir tapyboje – erdvę, formą, tūrį, tekstūrą, spalvą, šviesą, šešėlį. Dėl šių aspektų pasireiškimo, architektūrinis projektavimas tradiciškai laikomas kūrybiniu procesu, o architektūra bendru atveju priskiriama prie meno šakų.

2. Kur studijuoti?

Šiuo metu architektūrą galima studijuoti trijose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus Dailės Akademijoje (VDA), Vilniaus Gedimino Technikos Universitete (VGTU) ir Kauno Technologijos Universitete (KTU).

3. Kokių egzaminų ir mokomųjų dalykų metinių pažymių reikia?

Tai priklauso nuo to, į kur ketinama stoti. Kiekviena aukštoji mokykla reikalauja skirtingų egzaminų ir mokomųjų dalykų.

Stojant į VDA tereikia metinių lietuvių kalbos ir anglų kalbos pažymių. Čia viską lemia stojamųjų rezultatai.

Stojant į VGTU reikia matematikos ir lietuvių kalbos (testo) valstybinių brangos egzaminų bei anglų kalbos mokomojo dalyko metinio pažymio.

Stojant į KTU reikia matematikos, lietuvių kalbos (testo) ir anglų kalbos valstybinių brandos egzaminų.

Pastaba: reikalingų laikytinų egzaminų sąrašas gali keistis, todėl patariu pasidomėti tuo atskirai. Čia ir toliau aprašoma stojamųjų tvarka tinka tik šiems – 2007-iesiems metams. Taip pat konkursinį balą stojant lemia pasiekimai olimpiadose, konkursuose, kiti laimėjimai, taip pat įvairių jaunųjų fizikų ir matematikų mokyklų baigimas. Užjuos pridedama papildomų balų (kiekviena aukštoji mokykla pati renkasi kiek ir už ką priskaičiuoti balus). 

4. Stojamieji

Gerai išlaikyti egzaminus nepakanka. Norint studijuoti architektūrą reikia įrodyti, jog turi meninių gabumų, moki erdviškai mąstyti ir įgyvendinti savo idėjas ant popieriaus. Tam yra stojamieji. Kiekvieno universiteto stojamųjų tvarka ir reikalavimai skirtingi bei kas metai ar keli truputį keičiasi. Tiesa ta, jog kaskart stojamieji būna vis sunkesni – faktas, jog norintys būti architektais kiekvienais metais pasirodo vis gabesni ir protingesni. Konkurencija tikrai nemenka.

4.1. Stojamieji į VDA

Nelaikiau ir tvarkos nežinau. Yra meno teorijos testas, tapymas ir piešimas (vizualinė raiška) bei kompozicija pagal pasirinktą programą (paprastą arba specialybinę). Ką visa tai reiškia nežinau ir nesidomėjau. Dailės akademija priima tik pačius gabiausius ir geriausius dailės mokyklų auklėtinius, konkursų ir olimpiadų nugalėtojus, kuriems aš nepriklausau. :) Jeigu domina architektūros studijos VDA, domėtis jomis teks patiems.

4.2. Stojamieji į VGTU

Kadangi laikiau šiuos stojamuosius, galiu pasidalinti savo patirtimi ir nušviesti visą stojamųjų laikymo procesą detaliai. Iš anksto atsiprašau, kad tekstas ilgas, nes nukrypsiu į smulkmenas, bet darau tai vien todėl, kad nieko neužmirščiau paminėti ir suteikčiau kuo išsamesnį bendrą vaizdą.

Viskas trunka tris dienas peiliui. Data kiekvienais metais kinta ir būna nurodoma universiteto internetiniame puslapyje, taip pat stojamųjų tvarkaraštyje, kuris atsiunčiamas po prašymo studijuoti paraiškos pridavimo. Tvarkaraštis būna išspausdintas kitoje registracijos pažymos pusėje.

Pirmoji diena skirta konsultacijai. Ji trunka apie valandą, priklausomai nuo į auditoriją susirinkusiųjų klausimų kiekio. Konsultacijos metu aiškinama sekančias dvi dienas vyksiančių stojamųjų eiga, reikalavimai užduotims, vertinimo kriterijai. Tai puikus laikas likviduoti visus neaiškumus ir užduoti rūpimus klausimus, nes vėliau tam gali būti per vėlu. Taip pat siūlyčiau po konsultacijos neskubėti išėjimo link kartu su minia, o pasilikti auditorijoje ir dar kartą, dėl šventos ramybės, iškvosti dėstytojus ir organizatorius dėl sekančios dienos. Klausk ko nori ir kiek nori, užsirašinėk, nes stresas geba ištrinti atmintį stebėtinai greitai. O streso bus tikrai pakankamai. Į auditoriją sugužės daugiau nei 100 žmonių ir visi jie bus nervingi, išsigandę, sunerimę, pasimetę, todėl būsi tokių kaip pats būryje ir tuo gali guostis. Svarbiausia yra nepanikuoti, klausti ir klausytis (tas pats galioja ir konsultacijai KTU ;) ).

Antroji diena skirta meno teorijai ir kompozicijai. Viskas prasideda 8:00 valandą, o į auditorijas pradedama leisti 07:45, todėl reikėtų ateiti pusvalandį prieš tai. Šiek tiek pastoviniuosi, nurimsi, apsiprasi su aplinka. Per anksti taip pat nederėtų rodytis, taip tik pavargstama ir pradedama nervintis. Laukimas tik didina nervinę įtampą. Geriau ilgiau pamiegoti. ;) Nederėtų būriuotis prie auditorijos durų, nes brautis vidun neteks. Vidun įleidžiama po vieną asmenį, kuris pašaukiamas atskirai. Būtina su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (tam geriausiai tinka pasas) ir registracijos pažymą. Viduje kiekvienas pasodinamas prie suolo. Užpildžius auditoriją, likusieji vedami į kitą patalpą. Išdalijami tituliniai lapai, paaiškinama kaip juos pildyti (reikės įrašyt savo vardą, pavardę, registracijos numerį, asmens kodą ir t.t.). Tada išdalijami testai. Kiekvieną testą sudaro 10 klausimų iš pasaulio ir Lietuvos meno istorijos. Pateikiamos statinių ir paveikslų fotografijos, prašoma nurodyti jų pastatymo ar tai nutapymo laiką, meno stilių arba autorių. Testo laikymui skiriama 1 val. Nerekomenduoju išbūti visą laiką. Ilgas galvojimas retai kada pasiteisina, o pirmoji mintis dažniausiai būna šviežiausia ir taikliausia. Dauguma auditoriją palieka jau po pusvalandžio. Niekas nesiskirsto, būna lauke (fakulteto kiemelyje). Tie patys žmonės neužilgo vėl suleidžiami į auditoriją, laikyti kompozicijos užduoties. Jos metu duodama užduotis suprojektuoti kokios nors paskirties pastatą. 2006-aisiais metais reikėjo projektuoti bilietų pardavimo būdelę su vartais į atrakcionų parką, o šiemet (2007-aisiais metais) reikėjo projektuot gėlių krautuvėlę su terasa. Kompozicijai skiriamos 4 valandos. Jos metu ant dviejų antspauduotų A3 formato lapų (todėl savo vežtis neverta) turi būti pavaizduoti įsivaizduojamo pastato eskizai, planas, du vaizdai iš šonų ir pastato vaizdas perspektyvoje su jį supančia aplinka. Pastarajame vaizde patariu nupiešti ir vieną ar kelis žmones (tik schematiškai, apibendrintomis formomis). Tai padės suvokti pastato santykį su jį supančia aplinka ir žmogumi. O pastatą geriausia vaizduoti taip, kaip jis būtų matomas iš aukščio lygaus žmogaus ūgiui. Tada atsiskleidžia visi projektuotojo gabumai ir pati idėja. Toks vaizdas yra įdomiausias, nes padeda įsivaizduoti kaip pastatas atrodytų realybėje, jį stebinčiam praeiviui, o ne, tarkim, lėktuvo keleiviui ar parašiutininkui. :) Didžiąją kompozicijos laikymo dalį patariu skirti eskizavimui, t.y. visų pastato formų išaiškinimui ir tik tada pereiti prie kitų dalių. Tada bus aišku kaip pastatas turi atrodyti, ir bus lengviau nupiešti galutinę perspektyvą. Pagrindiniame perspektyviniame vaizde galima naudoti spalvą. Visgi tai derėtų atlikti saikingai, nes per gausus koloritas vaizdą padaro perkrautą. Juk susirinkote projektuoti pastatus, o ne juos spalvinti.

Trečioji diena skirta piešimui. Renkamasi tuo pačiu metu, tik prie kitos auditorijos. Vėl būtina turėti savo pasą ir registracijos pažymą. Burtų keliu traukiamas lapelis su numeriuku, nurodančiu molberto numerį, prie kurio teks praleisti ateinančias 4 valandas. Tada su antspauduotu A3 formato lapu, tituliniu lapu bei piešimo priemonėmis einate į auditoriją, sėdate (arba stojate) prie savo molberto, prisiklijuojate (geriausiai tam tinka lipni juostelė) savo lapą prie molberto ir laukiate užduoties. Auditorija dalinama į dvi dalis, kurios piešia skirtingus objektus. Vėl burtų keliu traukiamas vokas su užduotimi. Gali tekti piešti galvą arba kėdę su draperija ir stačiakampiu (šį atstojo balta plyta). Nuotrauka apačioje ir yra toji užduotis. Apgailestauju, kad ji tokia maža. Tuo metu nekilo mintis nustatinėti fotografavimo parametrus telefone, nes stngiausi likti nepastebėtas. :)

Jei pieši kėdę - nepulk džiaugtis. Ji tik atrodo lengvas riešutėlis, o iš tiesų ją pavaizduoti yra ne ką lengviau nei  galvą. Pagrindinis patarimas būtų neskubėti. Svarbiausia piešiamą kūną perkelti ant popieriaus proporcingą, todėl teks daug matuoti ir lyginti. Tik tada galima pradėti dėti šešėlius ir tonus. Didelis dėmesys turi būti skiriamas ir įkomponavimui. Daiktas turi būti lapo centre, nei per mažas, nei per didelis. Viso to išmokstama su laiku. Rezultatų geli tekti palaukti. Kadangi piešimą pats laikiau ketvirtadienį, rezultatus sužinojau tik trečiadienį. Maksimalus teorijos testo balų skaičius – 10, piešimo – 10, o kompozicijos – 20. Kadangi laikiusiųjų stojamuosius buvo daugiau nei šimtas, visi buvo padalinti į dvi grupes. Viena iš jų stojamuosius laikė ne sekančias dienas po konsultacijos, o dar už kelių dienų. Datos ir laikas būna nurodomos kitoje registracijos pažymos pusėje.

4.3. Stojamieji į KTU

Iš esmės lygiai tas pats kas VGTU. Ne paslaptis tai, jog įstot lengviau. Tačiau vietų dvigubai mažiau (tik apie 30). Pirmoji diena – konsultacija. Antroji ir trečioji skirtos piešimui ir kompozicijai. Nėra meno teorijos testo. Piešimui visada duodama gipsinė galva, o kompozicija susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje reikia iš pateiktų figūrų išsikelti erdvinius kūnus, juos sukirsti, pavaizduoti sukirstos kompozicijos aksonometriją su vieningu apšvietimu. Antrojoje dalyje gautą pirmos dalies kompoziciją reikia pritaikyti projektuojamam namui. Piešiamas perspektyvinis namo vaizdas su aplinka ir vaizdas iš viršaus. Galima naudoti tiek spalvos, kiek tau reikia. Tam geriausiai tinka spalvoti pieštukai. Tiek piešimo metu, tiek kompozicijos, duodamas tik vienas antspauduotas A2 formato lapas. Kompozicijoje galima naudoti visas braižymo priemones, kas gerokai palengvina darbą. Visi laikiusieji stojamuosius buvo padalinti į dvi grupes. Viena ateina ryte, kita po pietų. Abi grupės turėjo piešti tą pačią gipsinę deivės Junonos galvą, o kompozicijos metu buvo dvi užduotys: „namas prie ežero“ ir „namas šlaite“. Jei teisingai supratau, tokios pat užduotys buvo ir penai metais. Vertinimo sistema dešimtbalė. Piešimo ir kompozicijos pažymiai sudedami, o gautas rezultatas rašomas į konkursinio balo formulę. Rezultatai buvo jau tą pačią dieną vakare. O tai yra labai gerai. ;)

5. Kur geriau stoti?

Šitą teks nuspręsti Tau. Tai priklauso tik nuo Tavo interesų ir labiausiai nuo gabumų. Dailės mokyklas baigę, dailės olimpiadų ir piešimo konkursų nugalėtojai laisvai gali pretenduoti į vietas VDA ir nesukti sau galvos dėl egzaminų. Tačiau retai pieštuką rankose laikantiems ir nepraktikuojantiems piešimo bei tapymo šansų įstoti į Vilniaus Dailės Akademiją yra labai nedaug. Mano patarimas toks – kaip galima anksčiau pradėti mokytis piešti, kaip galima geriau išsilaikyti visus egzaminus ir bandyti laimę VGTU bei KTU. Kodėl abiejuose iš karto? Todėl, kad atsarginį variantą visada reikia turėti. Dauguma pirmenybę teikia Vilniui, o Kauną pasilieka „atsargai“. Jei esate ištvermingi ir negailite savo sveikatos, galite bandyti stoti į visas tris aukštąsias mokyklas. Tačiau reikia turėti galvoje, kad visi stojamieji vyksta maždaug vienos savaitės bėgyje. Nuovargis ir išsekimas garantuojami. Ką rinktis – kokybę ar kiekybę – kiekvieno asmeninis reikalas.

6. Kaip pasiruošti stojamiesiems?

Apsispręsti dėl studijų reikia kuo anksčiau. Taip galėsite visą dėmesį skirti tiems dalykams, kurių egzaminus laikysite ir kurių metinių pažymių gali prireikti stojant. Tačiau lemiamą reikšmę vaidina stojamieji.

6.1. Dailės ir architektūros pažinimas (arba tiesiog meno teorija)

Meno teorijai pasiruošti galima ir su viena knyga. Tai Ariadnos Čiurlionytės meno istorijos vadovėlis 11-12 klasėms. Papildomai galima įsigyti vadovėliui skirtas pratybas (trijų dalių). Tačiau visko, kas bus testuose, nei vadovėlyje, nei pratybose nerasite. Jie suteiks tik pagrindines žinias apie meno vystimąsi nuo viduramžių pradžios iki mūsų dienų, sužinosite apie garsiausius menininkus, architektus, jų darbus. Tolimesnis žinių gilinimas priklausys tik nuo Tavęs. Maždaug pusė testo būna skirta pasaulio, o kita pusė Lietuvos meno istorijai. Pastarajai siūlau skirti didesnį dėmesį mokantis. Ji yra sunkesnė.

Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities studijų programą „Architektūra“ žinių kokybę, įgytų mokantis pagal dailės programą, įsitikinti, ar norintys studijuoti architektūrą domisi daile ir architektūra, įvertinti jaunuolių meninį išprusimą. Šia užduotimi siekiama suteikti galimybę stojantiesiems pademonstruoti intelekto lygį, atskleisti savo regimosios atminties sugebėjimus, parodyti, kaip stojantieji pasirengę aiškiai, teisingai ir glaustai atsakyti į klausimus apie įvairius dailės reiškinius. Užduotis parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos dailės programa, kurios laikantis moksleiviams pateikiama žinių apie vaizduojamosios ir taikomosios dailės, architektūros, liaudies meno, šiuolaikinių vizualinių menų istoriją, teoriją ir paveldą, taip pat dailės kūrinius ir architektūros rūšis, žanrus, stilius, žymių menininkų kūrybą. Meninio išsilavinimo testo užduoties raštu turinys sudarytas iš medžiagos, kuri pateikta Lietuvos švietimo sistemos aprobuotoje mokyklinėje literatūroje (vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, mokomosios priemonės, brandos egzaminų testų rinkiniai). Stojančiajam pateikiama 10 klausimų. Atsakymai į klausimus gali būti pateikiami trim būdais: a) atsakoma pabraukiant, pažymint teisingą atsakymą (arba atsakymus) į pateiktą klausimą; b) atsakoma įrašant teisingą atsakymą į nurodytą vietą; c) į klausimą atsakoma grafiškai (nurodytoje vietoje nupiešiamas teisingas atsakymas). Vieno klausimo vertė yra 1 balas. Didžiausias užduoties įvertinimo balų skaičius – 10. Užduočiai atlikti skiriama 1 valanda.

6.2. Akademinis piešinys (arba tiesiog piešimas)

Piešimui pasiruošt galima tik piešiant. Daug piešiant. Protingiausia būtų pradėti lankyti dailės mokyklą (jei jos nesi lankęs). Pats taip dariau apie pusę metų ir tikrai daug išmokau, nes turėjau gerą mokytoją. Piešiau kartu su mokyklos mokiniais, todėl mačiau kokias klaidas dariau ir turėjau galimybę stebėti kaip reikia piešti. Pradėjau nuo plytos, baigiau Dovydu. Idealiausia būtų turėti gipsinę galvą namuose. Tada jos studijavimui galima skirti daugiau laiko. Prieš piešiant reikėtų sukurti tinkamą apšvietimą. Jis turi būti toks, kad visos piešiamo objekto detalės aiškiai matytųsi. Jei neužtenka dienos šviesos, reikės naudoti dirbtinę. Piešimas dirbtinėje šviesoje yra lengvesnis nei piešimas dienos šviesoje. Pastarojoje šviesa labai išsklaidoma ir šešėliai tampa blyškūs ir painūs. Reikėtų išmokti piešti tiek dienos šviesoje, tiek dirbtiniame apšvietime, nes nežinia koks apšvietimas bus per stojamuosius. Šiais metais VGTU teko piešti dienos šviesoje, o KTU – dirbtinėje. Piešdamas galvą, vaizduok ją konstruktyviai. Pradėk nuo bendros formos, į detales nesigilink. Linijomis žymėkis akių, nosies, burnos aukščius. Vėliau linijos gali likti, jos tik parodo tavo konstruktyvinį (architektišką) mąstymą. Žinoma, jos turi būti labai neryškios. Vėliau pereik prie detalių, dėk tonus.

Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities studijų programą „Architektūra“ pasirengimą piešinyje pavaizduoti pateiktus objektus, t.y. sugebėjimą įkomponuoti vaizduojamą objektą popieriaus lape, rasti ir teisingai pavaizduoti objekto proporcijas, išryškinti objekto formas, medžiagiškumą šviesotamsos, tono, linijos ir štricho pagalba. Testo metu piešti gali būti pateikiami įvairūs objektai, pvz.: architektūros fragmentai ir detalės, geometrinių kūnų ir buities aplinkos daiktų natiurmortai, skulptūriniai portretai ir kt. Piešinys atliekamas grafito pieštuku, nenaudojant braižymo priemonių. Užduotis atliekama A3 formato vatmano lape. Užduočiai atlikti skiriamos 3 valandos (pastaba: 2007-aisiais piešimas truko 4 valandas). Didžiausias įvertinimo balų skaičius yra 10.

6.3. Architektūrinių formų kompozicija (arba tiesiog kompozicija)

Kompozicija yra labai svarbi, o VGTU lemia daugiausiai (20 iš 40 maksimalių balų). Kompozicijos esmė – gebėjimas naudoti perspektyvą, t.y. trimačių kūnų vaizdavimo plokštumoje būdą, kuriuo sukuriama realių erdvių santykių ir apimčių iliuzija. Perspektyva pagrįsta optiniu reiškiniu – tariamu figūrų bei daiktų mažėjimu ir jų lygiagrečių linijų susikirtimu horizonte, kūnams tolstant nuo žiūrovo akies. Pradėti reikia nuo paprastų geometrinių figūrų, tokių kaip kubas, stačiakampis gretasienis, piramidė, ritinys, sfera. Reikia išmokti taisyklingai pavaizduoti šias figūras perspektyvoje, gebėti jas sukirsti – vieną užmauti ant kitos, perverti kiaurai, taip kad gautųsi tam tikra bendra kompozicija. Jei atidžiau įsižiūrėsime į visus pastatus – pastebėsime, jog jie yra ne kas kita, kaip tam tikri tūriai sukirsti tarpusavyje. Galima piešti lauke, galima iš nuotraukų – visa tai padės vis geriau ir geriau perprasti perspektyvą. Būtina mokėti eskizuoti - piešiant galvoti, kurti, keisti pastato išorę perspektyvoje. Mokėk vaizduoti gautą kompoziciją iš viršaus ir šonų. Jei braižai pastatą, reikės nupiešti ir jo planą. Žinoma, mokytojo pagalba būtų didelis privalumas. Daug lengviau, kai kažkas užveda ant kelio ir padeda juo eiti.

Užduoties tikslas – patikrinti stojančiojo gebėjimus komponuoti abstrakčias tūrines erdvines ar realias architektūros formas (kubas, piramidė, kolona, kėdė, stalas ir t.t.), mokėjimą pavaizduoti kuriamą objektą – kompoziciją ortogonaliose projekcijose bei aksonometriniame ar perspektyviniame vaizde, taip pat brėžinių-piešinių grafinio atlikimo kokybę. Užduoties pavadinime vartojamas terminas architektūrinės formos, kuris šiuo atveju reiškia geometrinių kūnų (pvz., kubas, piramidė ir t.t.), statinių bei jų atskirų elementų (pvz.: anga, kolona, denginys ir t.t.), namų apyvokos daiktų (pvz.: kėdė, stalas ir t.t.) formas. Stebėdamas aplinką žmogus įgyja supratimą apie daiktų formas, dydžius, savitarpio ryšius ir priklausomybes (pvz.: kokie yra laiptų pakopos, kėdės, durų aukščiai, iš kokių medžiagų pastatytos namo sienos, kodėl vienos iš jų yra storos, o kitos – plonos, ant ko laikosi stogelis virš įėjimo ir t.t.). Šis patyrimas ir teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai įgyti bendrojo ar specialaus lavinimo mokyklose braižybos, dailės pamokose sudaro pagrindą šio testo užduočiai atlikti. Testo metu gali būti pateikti užduoties variantai, suskirstyti į dvi grupes. Vieną grupę sudaro užduotys, kuriose reikia komponuoti abstrakčius geometrinius kūnus, o kitą grupę – užduotys, kuriose reikia sukomponuoti įsivaizduojamojo ar konkrečiai nurodytoje architektūrinėje aplinkoje nesudėtingą architektūros objektą. Pastaba: 2007-aisiais, konsultacijos metu, buvo paskelbta, jog abstrakčių figūrų braižymo nebus ir stojamieji susidarys tik iš vienos užduoties – architektūrinio objekto projektavimo. Testo metu atliekamas tik vienas vienos užduoties variantas, nurodytas testo biliete. Pagal užduotį sukurta kompozicija turi būti pavaizduota ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame arba aksonometriniame vaizde. Grafinė atlikimo forma – laisva (pieštukas, flomasteriai ir kt.) Užduotis atliekama dviejuose A3 formato lapuose. Užduočiai atlikti skiriamos 4 valandos. Didžiausias įvertinimo balų skaičius yra 20.

6.4. Jaunojo Architekto Mokykla

Tai kursai, besiruošiantiems architektūros studijoms. Savo kursus rengia tiek KTU, tiek VGTU. Lankiau pastaruosius. Kursai mokami. Kaina vienam semestrui – 300 Lt. Juos sudaro piešimas, kompozicija ir meno istorija. Kiekvieno iš dalykų galima atsisakyti ir lankyti tik kitus. Mano patarimas – lankyti reikia visus. Na ir kas, kad meno istorija pats nuobodžiausias dalykas po istorijos pamokų mokykloje. Norint įstoti, ją būtina žinoti. Nors tas faktas, jog teste nebuvo nieko iš to, ką mokėmės kursų metu, šiek tiek nepatiko. ;) Beje, dėstytojas lėtapėdis. Ir dar koks. :) Piešimo metu piešiama. Kompozicijos metu komponuojama. Jei problemų su pinigais nėra, o ir atstumas nedidelis iki Vilniaus ar Kauno, siūlyčiau nepatingėti ir palankyti paskaitas. Žinoma, viską galima pasiekti ir pačiam, sutaupant pinigų ir laiko. Bet ar jausiesi saugus? Kursai organizuojami nuo vienuoliktos klasės, tačiau lankyti juos galima (o daugelis taip ir daro) nuo 12 klasės. Pradžia rugsėjį, pabaiga maždaug sutampa su mokslo metų pabaiga. Daugiau informacijos yra VGTU architektūros fakulteto tinklapyje. Apie kursus KTU sužinojau tik po to, kai pradėjau lankyti juos VGTU. Kiek teko girdėti KTU jie brangesni, tačiau vyksta dažniau. Informacijos ieškok KTU interneto puslapyje.

6.5. Meninio Ugdymo Centras

Kursai rengiami 7-12 klasių moksleiviams. Išsamiau čia.

7. Priemonės

Derėtų išmokti dirbti tiek A3, tiek A2 formato lapuose. Juose reikia mokėti sutalpinti viską, ko prašo užduotis. Teks apsirūpinti kietais, vidutinio minkštumo ir minkštais pieštukais, spalvotais pieštukais, peiliuku jiems smailinti (drožtuką geriausia pamiršti, nes jis nusmailina nepakankamai). Būtina išmokti braižyti naudojantis liniuote ir be jos. Reikės ir gero trintuko, kurį tuo pačiu peiliuku, reikalui esant, būtų galima pjaustyti. Tai praverčia kai reikia ištrinti smulkias detales. Lapui tvirtinti prie molberto turėk lipnios juostelės. Su ja pritvirtini greičiausiai ir patikimiausiai. Visa kita priklauso tik nuo Tavęs. Kiekvienas žino geriau, ko jam reikia dirbant. ;)

8. Patarimas

Jeigu esi septintokas ir nori baigęs mokyklą studijuoti architektūrą - lankyk Meninio Ugdymo Centrą (bet kita vertus, negi septintoje klasėje žinai ko nori? ). Jeigu esi vienuoliktokas arba dvyliktokas - rinksiesi Jaunojo Architekto Mokyklą. Turėk galvoje, jog užsiėmimai vyksta tik kartą į savaitę, šeštadieniais, tad šios vienos dienos neužteks, kad išmoktum tai, ko tau prireiks stojant. Turėsi piešt, projektuot ir komponuot daug ir dažnai pats, savo jėgomis. Svarbiausia siekti užsibrėžtų tikslų po truputį. Piešt pradėk nuo elementarių formų – plytos, vazos, obuolio – ir nesigriebk iš karto galvos. Nepulk projektuoti namo, o išmok nubrėžt taisyklingą kubą ir kitas figūras. Jas sukirsk. Tik tada ženk toliau. Jei nesi pažįstamas su pieštuku ir trintuku, papildomai mokykis dailės mokykloje arba privačiai. Kuo daugiau pieši, projektuosi, t.y. kuo daugiau darbo įdėsi – tuo daugiau išmoksi ir turėsi daugiau šansų įstot. Taip pat svarbu nepervargti. Nereikia pamiršti, jog mokslai tokie pat svarbūs. Reikės išmokti viską suderinti ir efektyviau planuoti laisvalaikį. Tiesą kalbant, pastarojo turėtų likti labai mažai. ;)

Trumpai

1. Lankyk Jaunojo Architekto Mokyklą.

2. Lankyk dailės mokyklą arba privačias piešimo ir projektavimo pamokas.

3. Dirbk savarankiškai. Skirk didelę dalį savo laisvalaikio braižymo ir piešimo įgūdžių tobulinimui.

4. Mokykis meno teoriją ne tik iš meno istorijos vadovėlio, bet ir iš kitų knygų bei geriausio informacijos šaltinio – interneto.

5. Apsirūpink dideliu kiekiu pieštukų, popieriaus ir trintukų. Teks paišlaidaut.

6. Piešk tik ant molberto. Braižyk ant tam skirto stalo (paprastai kalbant - įstrižai pasvirusio).

7. Ilsėkis. Saugok akis ir daug miegok. Nepersipiešk.  :)

Habitat 67: prestižinis daugiabutis

Filed under: 1967, Daugiabučiai, Expo 67, Habitat 67, Kanada, Montrealis, Moshe Safdie, XX a. antroji pusė — taskurnubego @ 10:10 am

 

Tai gyvenamasis kompleksas iškilęs Marc-Drouin prieplaukoje prie Saint Lawrence upės Montrealyje, Kanadoje. Statinio autorius - Moshe Safdie - sukūrė šio pastato projektą baigiamajam darbui studijuodamas McGill universitete. Pastatas buvo įtrauktas į Expo 67 parodos programą. Parodos metu Habitat 67 tapo gausiai lankomu pavilijonu. Tai buvo ne tik renginio eksponatas, tai buvo didžiulis įvykis tuo metu (ir dabar), įvykis neturėjęs sau lygių. Pastatas tapo ne tik gyvenamąja 158 šeimų, porų ir vienišių, kurie užėmė jo apartamentus, vieta. Jis savyje užaugino naują bendruomenę, kuri mokėjo vertinti stilių ir gyvenimo kokybę.

Kūrimo procese architektas siekė suderinti netradicinį požiūrį į šiuolaikinio žmogaus gyvenamąją aplinką. Privačių namų įvairovę ir išsibarstymą gyvenvietėse jis sujungė su daugiabučių tankumu ir ekonomiškumu. Visai tai įkūnijo Habitat 67. Projekto tikslas buvo sukurti nesunkiai įperkamus butus su uždarais kiemeliais skendinčiais sodų žalumoje. Pradiniuose planuose kompleksas turėjo būti gerokai didesnis. Ironiška, tačiau Habitat 67 butai dabar gerokai brangesni nei eilinių daugiabučių. To priežastis - pastato architektūrinis ir estetinis pranašumas prieš eilinius daugiabučius. Turėti butą Habitat 67 - prestižo reikalas. Dabar pastatas priklauso vienam savininkui. Butai nomuojami, tačiau neparduodami.

Moshe Safdie tikėjosi, kad jo daugiabučio pastato idėja plačiai paplis po pasaulį, tačiau bandymai statyti panašius namus kitose pasaulio vietose žlugo dėl finansavimo stokos.

Pastate yra 158 butai.

Visą kompleksą sudaro 354 tarpsusavyje sukirsti kubai.

Butų dydžiai yra nuo 55.7 m² iki 157.9 m².

Trumpai:

Pavadinimas: Habitat 67

Vieta: Montrealis, Kanada

Pastatymo metai: 1967

Architektas: Moshe Safdie

Oficiali Habitat 67 svetainė.

Šaltiniai: wikipedia, greatbuildings.com

July 20, 2007

30 St Mary Axe: Londono agurkėlis

 

180 metrų aukščio bokštas, Londono gyventojų pramintas „The Gherkin“ (vertimas gan pikantiškas, man mielesnė „agurkėlio“ pravardė – taip toliau daugiausiai ir įvardinsiu bokštą), iškilo 2001-2004-aisiais metais viename iš pagrindinių financinių rajonų mieste. Oficialus dangoraižio pavadinimas – 30 St Mary Axe. Pastatas garsus dėl savo neįprastos formos ir dydžio. Jis yra antras pagal dydį pastatas Londono centre – Sityje – ir šeštas pagal dydį iš visų Londone esančių statinių. Projekto autoriai – Pritzker Premijos laimėtojas Lord Foster, jo buvęs partneris Ken Shuttleworth ir Arup firmos inžinieriai. Dangoraižio statybomis užsiėmė švedų įmonė Skanska.

„Agurkėlis“ stovi toje vietoje, kurioje seniau stovėjo Baltic Exchange biržai priklausęs pastatas. 1992 m. balandžio 10 d. Airijos Respublikos kariuomenė šioje vietoje įvykdė teroro aktą, kurio metu galingas sprogimas smarkiai apgadino senąjį namą ir aplinkinius objektus. Neturėdama lėšų remonto darbams, 1995 m. Baltic Exchange pardavė senąjį pastatą nekilnojamo turto prekyba ir projektavimu užsiimančiai Trafalgar House firmai. Apgadintos namo konstrukcijos buvo atsargiai išmontuotos, o išlikęs fasadas ir interjeras užantspauduoti. Vėliau, po detalesnių tyrimų, buvo nustatyta, jog sprogdinimo metu pastatas buvo pažeistas labiau nei buvo manoma iš pradžių, ir restauravimo darbai buvo atšaukti. Buvo nuspręsta kurti visiškai naują projektą.

Pradinis dangoraižio planas buvo iš tiesų įspūdingas. 1996 m. buvo sumanyta statyti 370 m aukščio pastatą, pavadininimu Tūkstantmečio Bokštas. Dangoraižyje turėjo būti 90 000 m² užimančios tarnybinės patalpos ir 305 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Planai sukėlė per daug prieštaravimų ir buvo atmesti. Nutarta statyti kuklesnių apimčių objektą.

„Agurkėlio“ pravardė pirmą kartą pasirodė The Guardian laikraštyje 1996-aisiais metais, straipsnyje, kuriame buvo kritikuojama pastato plano antiortodoksiška forma (ji straipsnio autoriui pasirodė panaši į vyrišką lyties organą). Dėl tos pačios priežasties kartais bokštas dar vadinamas Kristaliniu Falu.

2000 m. rugpjūčio 23 d. buvo duotas leidimas planuoti ir konstruoti naują pastatą, dydžiu gerokai pralenkiantį senąją biržą. Vietovė, kurioje turėjo iškilti bokštas, nebuvo niekuo ypatinga, nes nepriklausė nei vienai iš vadinamųjų „sight lines“ teritorijų, kuriose statomų pastatų aukštis buvo ribojamas, siekiant apsaugoti Šv. Pauliaus bažnyčios kupolą nuo jį galinčių užgožti aukštų objektų. GMW Architects firma pasiūlė statyti naują, stačiakampio formos pastatą, kuris tarsi „apgaubtų“ atrestauruotą biržos pastato dalį. Be to tokia plano forma buvo mėgstama bankų, nes pasižymėjo erdvumu. Galiausiai planuotojai suprato, jog biržos pastatas negali būti atrestauruojamas. Reikalavimai naujajam projektui visai supaprastėjo ir architektai galėjo leisti sau atsipalaiduoti kuriant bokšto planus. Tuo metu dauguma bankų ir firmų kėlėsi į Canary Wharf rajoną, kuriame nebuvo ribojamas pastatų aukštis. Londono Sityje aukštų konstrukcijų statyti nebuvo leidžiama, todėl firmos buvo verčiamas išskirstyti savo personalą po daugelį vietovių. Kai valdžia suprato situacijos keblumą, draudimas aukštiems pastatams buvo panaikintas ir „agurkėliui“ buvo uždegta žalia šviesa.

Architektų, „Foster and Partners“, sugalvota išskirtinė kūgį primenanti bokšto forma buvo parinkta norint sumažinti vėjo turbulenciją aplink dangoraižį. Projektas laimėjo prestižinę Karališkojo Britanijos Architektų Instituto (Royal Institute of British Architects) Striling Premiją už geriausią naują statinį 2004 m. Tai buvo pirmas kartas, kai žiuri balsavimas buvo anoniminis. Taip pat pastatas pelnė 2003 metų Emporis Skyscraper apdovanojimą. Bokštas atidarytas 2004 m. balandžio 28 d.

„Agurkėlis“ naudoja energijos taupymo metodus, kurių dėka suvartoja jos dvigubai mažiau nei kiti tokio dydžio dangoraižiai. Kiekviename pastato aukšte yra po šešias angas, kurios, nepaisant to, jog kiekviename aukšte jas kerta priešgaisrinės juostos, puikiai tarnauja kaip šešios vėdinimo šachtos. Bokšto stiklinė danga turi du oro sluoksnius, kurie praleidžia šilumą ir šildo pastatą žiemą, o karštomis vasaros dienomis šachtos ištraukia sušilusį orą iš patalpų. Tokia oro cirkuliacijos sistema labai padeda taupyti elektros energiją, o dideli langai sumažinti išlaidas apšvietimui.

Dauguma aukštų pastatų įgauna savo tvirtumą, nes turi tvirtą atraminę ašį, tvirtai surestas išorines sienas arba abiejų šių dalykų kombinaciją. Tai reiškia, jog jei pastatas yra suprojektuotas taip, kad atlaikytų vėjo keliamus svyravimus, dažniausiai jis vis vien išlieka per lankstus. Pagrindiniai metodai sumažinti vėjo keliamus pastato svyravimus apsiriboja pastato konstrukcijų tvirtinmu arba amortizuojančių slopintuvų naudojimu, kurie stengiasi kompensuoti siūbavimus. Arup inžinierių dėka, bokšto konstrukciją pavyko sutvirtinti nenaudojant jokių papildomų aukščiau išvardintų priemonių. Vietoje jų buvo panaudotas trikampis – tvirčiausia ir stabiliausia figūra gamtoje. Visa išorinė pastato dalis yra iš trikampių sudaryti „griaučiai“, kurie suteikia pastatui standumą.

Nors pastatas ir yra gaubtos formos, vienintelė jo dalis, kurioje panaudtoas gaubtas stiklas, yra pati viršūnė.

Beveik visose pastato patalpose įsikūrusi Swiss Re draudimo kompanija, kurios vardu kartais vadinamas ir visas bokštas.

 

Viršutiniame, t.y. 40-tame pastato aukšte įsikūręs baras nuomininkams ir jų svečiams, iš kurio atsiveria stulbinanti 360° Londono panorama. 39-ajame aukšte veikia restoranas, o dar vienu aukštu žemiau galima rasti privačius valgomuosius.

Dauguma pastatų turi liftus, gabenančius žmones iki pat viršutinio aukšto. Swiss Re bokštas tuo pasigirti negali, nes 40-ajame aukšte suplanuotas baras, nepaliko liftui vietos. Todėl pagrindinis pastato liftas gabena tik iki 34 aukšto, kuriame, perėjus į šalimais esantį, galima nusigauti iki 39 aukšto. Į barą patenkama marmuriniais laiptais arba neįgaliesiems skirtu liftu.

Trumpai:

Pavadinimas: 30 St Mary Axe (taip pat Swiss Re Tower, The Gherkin)

Vieta: Londonas, D. Britanija

Pastatymo metai: 2004

Architektas: Norman Foster

Oficialus pastato puslapis.

Daugiau fotografijų.

Pastato vaizdas iš kosmoso.

Šaltiniai: wikipedia, greatbuildings.com

July 18, 2007

WOZOCO: pastatas, kuris neturėtų stovėti

Filed under: MVRDV, Olandija, WOZOCO, XX a. pabaiga — taskurnubego @ 8:03 pm

Šis keistas pastatas, kuris tiesiog neturėtų stovėti, buvo suprojektuotas MVRDV dizaino ir architektūros studijos, pastatytas 1994-1997 metais. MVRDV - tai jaunus olandų architektus vienijantis projektas. Pagrindinis jo tikslas - suteikti projektuotojams laisvę ir kurti didelių užmojų projektus augančiam šalies gyvenamųjų pastatų poreikiui patenkinti. MVRDV pavadinimas yra idėjos autorių vardų ir pavardžių akronimas: Winy Maas (1959), Jacob van Rijs (1964) ir Nathalie de Vries (1965). Įkūrta 1991-aisiais, MVDRV yra atsakinga už daugybę architektūrinių šedevrų, kurie stebina savo sprendimais ir novatoriškumu.

Viršuje - WOZOCO namai pagyvenusiems žmonėms. Pastatas iškilo tuo metu kai per miestus ritosi “pilkoji banga” naikinusi augmeniją tankiai apgyvendintuose rajonuose. Name yra lygiai 100 butų. Kuriant projektą, buvo būtina atsižvelgti į griežtus reikalavimus: sklypas pastatui buvo skirtas gana mažas, o visi pastato butai turėjo gauti tam tikrą nustatytą saulės šviesos porciją. Kad reikalavimai būtų išpildyti, 13 butų buvo “iškelti” už pastato ribų šiaurinėje jo pusėje ir tarsi priklijuoti prie jo sienos su įstiklintais balkonais. Efektas nuostabus - atrodo, jog pastatas ims ir subyrės dėl savo nestabilumo, kurį suteikia ore kabančios dalys ir medžio danga.

Pietinė pusė išsiskiria langų ir balkonų mozaika, kuri atkartoja šiaurinio fasado ritmą tik smulkensiu masteliu. Dėl sudėtingos ornamentikos ir kuriamos netvarkos autoriai pietinę sieną praminė “smalk-talk” vardu.

Trumpai:

Pavadinimas: WOZOCO

Vieta: Amsterdamas, Olandija

Pastatymo metai: 1997

Autorius: MVRDV

Daugiau fotografijų.

Šaltiniai: wikipedia, archidose.org

Oficiali MVDRV svetainė.

Ačiū Dievui, Olandijoje nebūna žemės drebėjimų. :)

Blog at WordPress.com.