ARCHIBLOGAS – aplinka, erdvė, dizainas ir istorija

liepos 21, 2007

Atmintinė būsimajam architektui

Filed under: Architektūra, Jaunojo Architekto Mokykla, KTU, Patarimai, Studijos, VDA, VGTU — skrisk @ 12:57 pm

Žadėjau kažką panašaus parašyti savo asmeniniame blog’e, bet nusprendžiau, jog tokiam įrašui geresnė vieta bus čia. Skiriu jį visiems, norintiems studijuoti architektūrą Lietuvos universitetuose. Čia supažindinsiu su stojamųjų tvarka bei kalbėsiu apie pasiruošimą jiems. Labai tikiuosi, jog kažkam padėsiu pasiekti savo tikslą. Cituotos vietos paimtos iš užduočių aprašymų, kuriuos padalino visiems Jaunojo Architekto Mokyklos mokiniams, ir kuriuos tikriausiai be didesnių sunkumų galima rasti internete (nors negarantuoju). Kaip visada – pastabos ir komentarai labai laukiami.

1. Kas yra architektūra?

    

Trumpai – tai meno ir mokslo rūšis, kurios pagrindiniai tikslai yra formuoti aplinkos erdvę, projektuoti ir statyti statinius bei jų kompleksus, miestus. Architektas kuria žmogaus gyvenamąją aplinką, atsižvelgdamas į labai daug techninių, fizinių, teisinių, socialinių ir klimato faktorių, apsprendžiančių galutinį projektą. Todėl architektas turi būti visapusiškai išsilavinusi ir išprususi asmenybė, gebanti prisitaikyti prie kiekvienos užduoties ir situacijos. Skirtingai nuo taikomųjų mokslų ar inžinerijos, iš architektūros tikimasi ne tik techninio išpildymo ir funkcionalumo, bet taip pat ir estetinių principų patenkinimo. Architektūros kūrimo procesas apima priemones, naudojamas tradiciniuose menuose – skulptūroje ir tapyboje – erdvę, formą, tūrį, tekstūrą, spalvą, šviesą, šešėlį. Dėl šių aspektų pasireiškimo, architektūrinis projektavimas tradiciškai laikomas kūrybiniu procesu, o architektūra bendru atveju priskiriama prie meno šakų.

2. Kur studijuoti?

Šiuo metu architektūrą galima studijuoti trijose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus Dailės Akademijoje (VDA), Vilniaus Gedimino Technikos Universitete (VGTU) ir Kauno Technologijos Universitete (KTU).

3. Kokių egzaminų ir mokomųjų dalykų metinių pažymių reikia?

Tai priklauso nuo to, į kur ketinama stoti. Kiekviena aukštoji mokykla reikalauja skirtingų egzaminų ir mokomųjų dalykų.

Stojant į VDA tereikia metinių lietuvių kalbos ir anglų kalbos pažymių. Čia viską lemia stojamųjų rezultatai.

Stojant į VGTU reikia matematikos ir lietuvių kalbos (testo) valstybinių brangos egzaminų bei anglų kalbos mokomojo dalyko metinio pažymio.

Stojant į KTU reikia matematikos, lietuvių kalbos (testo) ir anglų kalbos valstybinių brandos egzaminų.

Pastaba: reikalingų laikytinų egzaminų sąrašas gali keistis, todėl patariu pasidomėti tuo atskirai. Čia ir toliau aprašoma stojamųjų tvarka tinka tik šiems – 2007-iesiems metams. Taip pat konkursinį balą stojant lemia pasiekimai olimpiadose, konkursuose, kiti laimėjimai, taip pat įvairių jaunųjų fizikų ir matematikų mokyklų baigimas. Užjuos pridedama papildomų balų (kiekviena aukštoji mokykla pati renkasi kiek ir už ką priskaičiuoti balus). 

4. Stojamieji

Gerai išlaikyti egzaminus nepakanka. Norint studijuoti architektūrą reikia įrodyti, jog turi meninių gabumų, moki erdviškai mąstyti ir įgyvendinti savo idėjas ant popieriaus. Tam yra stojamieji. Kiekvieno universiteto stojamųjų tvarka ir reikalavimai skirtingi bei kas metai ar keli truputį keičiasi. Tiesa ta, jog kaskart stojamieji būna vis sunkesni – faktas, jog norintys būti architektais kiekvienais metais pasirodo vis gabesni ir protingesni. Konkurencija tikrai nemenka.

4.1. Stojamieji į VDA

Nelaikiau ir tvarkos nežinau. Yra meno teorijos testas, tapymas ir piešimas (vizualinė raiška) bei kompozicija pagal pasirinktą programą (paprastą arba specialybinę). Ką visa tai reiškia nežinau ir nesidomėjau. Dailės akademija priima tik pačius gabiausius ir geriausius dailės mokyklų auklėtinius, konkursų ir olimpiadų nugalėtojus, kuriems aš nepriklausau. 🙂 Jeigu domina architektūros studijos VDA, domėtis jomis teks patiems.

4.2. Stojamieji į VGTU

Kadangi laikiau šiuos stojamuosius, galiu pasidalinti savo patirtimi ir nušviesti visą stojamųjų laikymo procesą detaliai. Iš anksto atsiprašau, kad tekstas ilgas, nes nukrypsiu į smulkmenas, bet darau tai vien todėl, kad nieko neužmirščiau paminėti ir suteikčiau kuo išsamesnį bendrą vaizdą.

Viskas trunka tris dienas peiliui. Data kiekvienais metais kinta ir būna nurodoma universiteto internetiniame puslapyje, taip pat stojamųjų tvarkaraštyje, kuris atsiunčiamas po prašymo studijuoti paraiškos pridavimo. Tvarkaraštis būna išspausdintas kitoje registracijos pažymos pusėje.

Pirmoji diena skirta konsultacijai. Ji trunka apie valandą, priklausomai nuo į auditoriją susirinkusiųjų klausimų kiekio. Konsultacijos metu aiškinama sekančias dvi dienas vyksiančių stojamųjų eiga, reikalavimai užduotims, vertinimo kriterijai. Tai puikus laikas likviduoti visus neaiškumus ir užduoti rūpimus klausimus, nes vėliau tam gali būti per vėlu. Taip pat siūlyčiau po konsultacijos neskubėti išėjimo link kartu su minia, o pasilikti auditorijoje ir dar kartą, dėl šventos ramybės, iškvosti dėstytojus ir organizatorius dėl sekančios dienos. Klausk ko nori ir kiek nori, užsirašinėk, nes stresas geba ištrinti atmintį stebėtinai greitai. O streso bus tikrai pakankamai. Į auditoriją sugužės daugiau nei 100 žmonių ir visi jie bus nervingi, išsigandę, sunerimę, pasimetę, todėl būsi tokių kaip pats būryje ir tuo gali guostis. Svarbiausia yra nepanikuoti, klausti ir klausytis (tas pats galioja ir konsultacijai KTU 😉 ).

Antroji diena skirta meno teorijai ir kompozicijai. Viskas prasideda 8:00 valandą, o į auditorijas pradedama leisti 07:45, todėl reikėtų ateiti pusvalandį prieš tai. Šiek tiek pastoviniuosi, nurimsi, apsiprasi su aplinka. Per anksti taip pat nederėtų rodytis, taip tik pavargstama ir pradedama nervintis. Laukimas tik didina nervinę įtampą. Geriau ilgiau pamiegoti. 😉 Nederėtų būriuotis prie auditorijos durų, nes brautis vidun neteks. Vidun įleidžiama po vieną asmenį, kuris pašaukiamas atskirai. Būtina su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (tam geriausiai tinka pasas) ir registracijos pažymą. Viduje kiekvienas pasodinamas prie suolo. Užpildžius auditoriją, likusieji vedami į kitą patalpą. Išdalijami tituliniai lapai, paaiškinama kaip juos pildyti (reikės įrašyt savo vardą, pavardę, registracijos numerį, asmens kodą ir t.t.). Tada išdalijami testai. Kiekvieną testą sudaro 10 klausimų iš pasaulio ir Lietuvos meno istorijos. Pateikiamos statinių ir paveikslų fotografijos, prašoma nurodyti jų pastatymo ar tai nutapymo laiką, meno stilių arba autorių. Testo laikymui skiriama 1 val. Nerekomenduoju išbūti visą laiką. Ilgas galvojimas retai kada pasiteisina, o pirmoji mintis dažniausiai būna šviežiausia ir taikliausia. Dauguma auditoriją palieka jau po pusvalandžio. Niekas nesiskirsto, būna lauke (fakulteto kiemelyje). Tie patys žmonės neužilgo vėl suleidžiami į auditoriją, laikyti kompozicijos užduoties. Jos metu duodama užduotis suprojektuoti kokios nors paskirties pastatą. 2006-aisiais metais reikėjo projektuoti bilietų pardavimo būdelę su vartais į atrakcionų parką, o šiemet (2007-aisiais metais) reikėjo projektuot gėlių krautuvėlę su terasa. Kompozicijai skiriamos 4 valandos. Jos metu ant dviejų antspauduotų A3 formato lapų (todėl savo vežtis neverta) turi būti pavaizduoti įsivaizduojamo pastato eskizai, planas, du vaizdai iš šonų ir pastato vaizdas perspektyvoje su jį supančia aplinka. Pastarajame vaizde patariu nupiešti ir vieną ar kelis žmones (tik schematiškai, apibendrintomis formomis). Tai padės suvokti pastato santykį su jį supančia aplinka ir žmogumi. O pastatą geriausia vaizduoti taip, kaip jis būtų matomas iš aukščio lygaus žmogaus ūgiui. Tada atsiskleidžia visi projektuotojo gabumai ir pati idėja. Toks vaizdas yra įdomiausias, nes padeda įsivaizduoti kaip pastatas atrodytų realybėje, jį stebinčiam praeiviui, o ne, tarkim, lėktuvo keleiviui ar parašiutininkui. 🙂 Didžiąją kompozicijos laikymo dalį patariu skirti eskizavimui, t.y. visų pastato formų išaiškinimui ir tik tada pereiti prie kitų dalių. Tada bus aišku kaip pastatas turi atrodyti, ir bus lengviau nupiešti galutinę perspektyvą. Pagrindiniame perspektyviniame vaizde galima naudoti spalvą. Visgi tai derėtų atlikti saikingai, nes per gausus koloritas vaizdą padaro perkrautą. Juk susirinkote projektuoti pastatus, o ne juos spalvinti.

Trečioji diena skirta piešimui. Renkamasi tuo pačiu metu, tik prie kitos auditorijos. Vėl būtina turėti savo pasą ir registracijos pažymą. Burtų keliu traukiamas lapelis su numeriuku, nurodančiu molberto numerį, prie kurio teks praleisti ateinančias 4 valandas. Tada su antspauduotu A3 formato lapu, tituliniu lapu bei piešimo priemonėmis einate į auditoriją, sėdate (arba stojate) prie savo molberto, prisiklijuojate (geriausiai tam tinka lipni juostelė) savo lapą prie molberto ir laukiate užduoties. Auditorija dalinama į dvi dalis, kurios piešia skirtingus objektus. Vėl burtų keliu traukiamas vokas su užduotimi. Gali tekti piešti galvą arba kėdę su draperija ir stačiakampiu (šį atstojo balta plyta). Nuotrauka apačioje ir yra toji užduotis. Apgailestauju, kad ji tokia maža. Tuo metu nekilo mintis nustatinėti fotografavimo parametrus telefone, nes stngiausi likti nepastebėtas. 🙂

Jei pieši kėdę – nepulk džiaugtis. Ji tik atrodo lengvas riešutėlis, o iš tiesų ją pavaizduoti yra ne ką lengviau nei  galvą. Pagrindinis patarimas būtų neskubėti. Svarbiausia piešiamą kūną perkelti ant popieriaus proporcingą, todėl teks daug matuoti ir lyginti. Tik tada galima pradėti dėti šešėlius ir tonus. Didelis dėmesys turi būti skiriamas ir įkomponavimui. Daiktas turi būti lapo centre, nei per mažas, nei per didelis. Viso to išmokstama su laiku. Rezultatų geli tekti palaukti. Kadangi piešimą pats laikiau ketvirtadienį, rezultatus sužinojau tik trečiadienį. Maksimalus teorijos testo balų skaičius – 10, piešimo – 10, o kompozicijos – 20. Kadangi laikiusiųjų stojamuosius buvo daugiau nei šimtas, visi buvo padalinti į dvi grupes. Viena iš jų stojamuosius laikė ne sekančias dienas po konsultacijos, o dar už kelių dienų. Datos ir laikas būna nurodomos kitoje registracijos pažymos pusėje.

4.3. Stojamieji į KTU

Iš esmės lygiai tas pats kas VGTU. Ne paslaptis tai, jog įstot lengviau. Tačiau vietų dvigubai mažiau (tik apie 30). Pirmoji diena – konsultacija. Antroji ir trečioji skirtos piešimui ir kompozicijai. Nėra meno teorijos testo. Piešimui visada duodama gipsinė galva, o kompozicija susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje reikia iš pateiktų figūrų išsikelti erdvinius kūnus, juos sukirsti, pavaizduoti sukirstos kompozicijos aksonometriją su vieningu apšvietimu. Antrojoje dalyje gautą pirmos dalies kompoziciją reikia pritaikyti projektuojamam namui. Piešiamas perspektyvinis namo vaizdas su aplinka ir vaizdas iš viršaus. Galima naudoti tiek spalvos, kiek tau reikia. Tam geriausiai tinka spalvoti pieštukai. Tiek piešimo metu, tiek kompozicijos, duodamas tik vienas antspauduotas A2 formato lapas. Kompozicijoje galima naudoti visas braižymo priemones, kas gerokai palengvina darbą. Visi laikiusieji stojamuosius buvo padalinti į dvi grupes. Viena ateina ryte, kita po pietų. Abi grupės turėjo piešti tą pačią gipsinę deivės Junonos galvą, o kompozicijos metu buvo dvi užduotys: „namas prie ežero“ ir „namas šlaite“. Jei teisingai supratau, tokios pat užduotys buvo ir penai metais. Vertinimo sistema dešimtbalė. Piešimo ir kompozicijos pažymiai sudedami, o gautas rezultatas rašomas į konkursinio balo formulę. Rezultatai buvo jau tą pačią dieną vakare. O tai yra labai gerai. 😉

5. Kur geriau stoti?

Šitą teks nuspręsti Tau. Tai priklauso tik nuo Tavo interesų ir labiausiai nuo gabumų. Dailės mokyklas baigę, dailės olimpiadų ir piešimo konkursų nugalėtojai laisvai gali pretenduoti į vietas VDA ir nesukti sau galvos dėl egzaminų. Tačiau retai pieštuką rankose laikantiems ir nepraktikuojantiems piešimo bei tapymo šansų įstoti į Vilniaus Dailės Akademiją yra labai nedaug. Mano patarimas toks – kaip galima anksčiau pradėti mokytis piešti, kaip galima geriau išsilaikyti visus egzaminus ir bandyti laimę VGTU bei KTU. Kodėl abiejuose iš karto? Todėl, kad atsarginį variantą visada reikia turėti. Dauguma pirmenybę teikia Vilniui, o Kauną pasilieka „atsargai“. Jei esate ištvermingi ir negailite savo sveikatos, galite bandyti stoti į visas tris aukštąsias mokyklas. Tačiau reikia turėti galvoje, kad visi stojamieji vyksta maždaug vienos savaitės bėgyje. Nuovargis ir išsekimas garantuojami. Ką rinktis – kokybę ar kiekybę – kiekvieno asmeninis reikalas.

6. Kaip pasiruošti stojamiesiems?

Apsispręsti dėl studijų reikia kuo anksčiau. Taip galėsite visą dėmesį skirti tiems dalykams, kurių egzaminus laikysite ir kurių metinių pažymių gali prireikti stojant. Tačiau lemiamą reikšmę vaidina stojamieji.

6.1. Dailės ir architektūros pažinimas (arba tiesiog meno teorija)

Meno teorijai pasiruošti galima ir su viena knyga. Tai Ariadnos Čiurlionytės meno istorijos vadovėlis 11-12 klasėms. Papildomai galima įsigyti vadovėliui skirtas pratybas (trijų dalių). Tačiau visko, kas bus testuose, nei vadovėlyje, nei pratybose nerasite. Jie suteiks tik pagrindines žinias apie meno vystimąsi nuo viduramžių pradžios iki mūsų dienų, sužinosite apie garsiausius menininkus, architektus, jų darbus. Tolimesnis žinių gilinimas priklausys tik nuo Tavęs. Maždaug pusė testo būna skirta pasaulio, o kita pusė Lietuvos meno istorijai. Pastarajai siūlau skirti didesnį dėmesį mokantis. Ji yra sunkesnė.

Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities studijų programą „Architektūra“ žinių kokybę, įgytų mokantis pagal dailės programą, įsitikinti, ar norintys studijuoti architektūrą domisi daile ir architektūra, įvertinti jaunuolių meninį išprusimą. Šia užduotimi siekiama suteikti galimybę stojantiesiems pademonstruoti intelekto lygį, atskleisti savo regimosios atminties sugebėjimus, parodyti, kaip stojantieji pasirengę aiškiai, teisingai ir glaustai atsakyti į klausimus apie įvairius dailės reiškinius. Užduotis parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos dailės programa, kurios laikantis moksleiviams pateikiama žinių apie vaizduojamosios ir taikomosios dailės, architektūros, liaudies meno, šiuolaikinių vizualinių menų istoriją, teoriją ir paveldą, taip pat dailės kūrinius ir architektūros rūšis, žanrus, stilius, žymių menininkų kūrybą. Meninio išsilavinimo testo užduoties raštu turinys sudarytas iš medžiagos, kuri pateikta Lietuvos švietimo sistemos aprobuotoje mokyklinėje literatūroje (vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, mokomosios priemonės, brandos egzaminų testų rinkiniai). Stojančiajam pateikiama 10 klausimų. Atsakymai į klausimus gali būti pateikiami trim būdais: a) atsakoma pabraukiant, pažymint teisingą atsakymą (arba atsakymus) į pateiktą klausimą; b) atsakoma įrašant teisingą atsakymą į nurodytą vietą; c) į klausimą atsakoma grafiškai (nurodytoje vietoje nupiešiamas teisingas atsakymas). Vieno klausimo vertė yra 1 balas. Didžiausias užduoties įvertinimo balų skaičius – 10. Užduočiai atlikti skiriama 1 valanda.

6.2. Akademinis piešinys (arba tiesiog piešimas)

Piešimui pasiruošt galima tik piešiant. Daug piešiant. Protingiausia būtų pradėti lankyti dailės mokyklą (jei jos nesi lankęs). Pats taip dariau apie pusę metų ir tikrai daug išmokau, nes turėjau gerą mokytoją. Piešiau kartu su mokyklos mokiniais, todėl mačiau kokias klaidas dariau ir turėjau galimybę stebėti kaip reikia piešti. Pradėjau nuo plytos, baigiau Dovydu. Idealiausia būtų turėti gipsinę galvą namuose. Tada jos studijavimui galima skirti daugiau laiko. Prieš piešiant reikėtų sukurti tinkamą apšvietimą. Jis turi būti toks, kad visos piešiamo objekto detalės aiškiai matytųsi. Jei neužtenka dienos šviesos, reikės naudoti dirbtinę. Piešimas dirbtinėje šviesoje yra lengvesnis nei piešimas dienos šviesoje. Pastarojoje šviesa labai išsklaidoma ir šešėliai tampa blyškūs ir painūs. Reikėtų išmokti piešti tiek dienos šviesoje, tiek dirbtiniame apšvietime, nes nežinia koks apšvietimas bus per stojamuosius. Šiais metais VGTU teko piešti dienos šviesoje, o KTU – dirbtinėje. Piešdamas galvą, vaizduok ją konstruktyviai. Pradėk nuo bendros formos, į detales nesigilink. Linijomis žymėkis akių, nosies, burnos aukščius. Vėliau linijos gali likti, jos tik parodo tavo konstruktyvinį (architektišką) mąstymą. Žinoma, jos turi būti labai neryškios. Vėliau pereik prie detalių, dėk tonus.

Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities studijų programą „Architektūra“ pasirengimą piešinyje pavaizduoti pateiktus objektus, t.y. sugebėjimą įkomponuoti vaizduojamą objektą popieriaus lape, rasti ir teisingai pavaizduoti objekto proporcijas, išryškinti objekto formas, medžiagiškumą šviesotamsos, tono, linijos ir štricho pagalba. Testo metu piešti gali būti pateikiami įvairūs objektai, pvz.: architektūros fragmentai ir detalės, geometrinių kūnų ir buities aplinkos daiktų natiurmortai, skulptūriniai portretai ir kt. Piešinys atliekamas grafito pieštuku, nenaudojant braižymo priemonių. Užduotis atliekama A3 formato vatmano lape. Užduočiai atlikti skiriamos 3 valandos (pastaba: 2007-aisiais piešimas truko 4 valandas). Didžiausias įvertinimo balų skaičius yra 10.

6.3. Architektūrinių formų kompozicija (arba tiesiog kompozicija)

Kompozicija yra labai svarbi, o VGTU lemia daugiausiai (20 iš 40 maksimalių balų). Kompozicijos esmė – gebėjimas naudoti perspektyvą, t.y. trimačių kūnų vaizdavimo plokštumoje būdą, kuriuo sukuriama realių erdvių santykių ir apimčių iliuzija. Perspektyva pagrįsta optiniu reiškiniu – tariamu figūrų bei daiktų mažėjimu ir jų lygiagrečių linijų susikirtimu horizonte, kūnams tolstant nuo žiūrovo akies. Pradėti reikia nuo paprastų geometrinių figūrų, tokių kaip kubas, stačiakampis gretasienis, piramidė, ritinys, sfera. Reikia išmokti taisyklingai pavaizduoti šias figūras perspektyvoje, gebėti jas sukirsti – vieną užmauti ant kitos, perverti kiaurai, taip kad gautųsi tam tikra bendra kompozicija. Jei atidžiau įsižiūrėsime į visus pastatus – pastebėsime, jog jie yra ne kas kita, kaip tam tikri tūriai sukirsti tarpusavyje. Galima piešti lauke, galima iš nuotraukų – visa tai padės vis geriau ir geriau perprasti perspektyvą. Būtina mokėti eskizuoti – piešiant galvoti, kurti, keisti pastato išorę perspektyvoje. Mokėk vaizduoti gautą kompoziciją iš viršaus ir šonų. Jei braižai pastatą, reikės nupiešti ir jo planą. Žinoma, mokytojo pagalba būtų didelis privalumas. Daug lengviau, kai kažkas užveda ant kelio ir padeda juo eiti.

Užduoties tikslas – patikrinti stojančiojo gebėjimus komponuoti abstrakčias tūrines erdvines ar realias architektūros formas (kubas, piramidė, kolona, kėdė, stalas ir t.t.), mokėjimą pavaizduoti kuriamą objektą – kompoziciją ortogonaliose projekcijose bei aksonometriniame ar perspektyviniame vaizde, taip pat brėžinių-piešinių grafinio atlikimo kokybę. Užduoties pavadinime vartojamas terminas architektūrinės formos, kuris šiuo atveju reiškia geometrinių kūnų (pvz., kubas, piramidė ir t.t.), statinių bei jų atskirų elementų (pvz.: anga, kolona, denginys ir t.t.), namų apyvokos daiktų (pvz.: kėdė, stalas ir t.t.) formas. Stebėdamas aplinką žmogus įgyja supratimą apie daiktų formas, dydžius, savitarpio ryšius ir priklausomybes (pvz.: kokie yra laiptų pakopos, kėdės, durų aukščiai, iš kokių medžiagų pastatytos namo sienos, kodėl vienos iš jų yra storos, o kitos – plonos, ant ko laikosi stogelis virš įėjimo ir t.t.). Šis patyrimas ir teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai įgyti bendrojo ar specialaus lavinimo mokyklose braižybos, dailės pamokose sudaro pagrindą šio testo užduočiai atlikti. Testo metu gali būti pateikti užduoties variantai, suskirstyti į dvi grupes. Vieną grupę sudaro užduotys, kuriose reikia komponuoti abstrakčius geometrinius kūnus, o kitą grupę – užduotys, kuriose reikia sukomponuoti įsivaizduojamojo ar konkrečiai nurodytoje architektūrinėje aplinkoje nesudėtingą architektūros objektą. Pastaba: 2007-aisiais, konsultacijos metu, buvo paskelbta, jog abstrakčių figūrų braižymo nebus ir stojamieji susidarys tik iš vienos užduoties – architektūrinio objekto projektavimo. Testo metu atliekamas tik vienas vienos užduoties variantas, nurodytas testo biliete. Pagal užduotį sukurta kompozicija turi būti pavaizduota ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame arba aksonometriniame vaizde. Grafinė atlikimo forma – laisva (pieštukas, flomasteriai ir kt.) Užduotis atliekama dviejuose A3 formato lapuose. Užduočiai atlikti skiriamos 4 valandos. Didžiausias įvertinimo balų skaičius yra 20.

6.4. Jaunojo Architekto Mokykla

Tai kursai, besiruošiantiems architektūros studijoms. Savo kursus rengia tiek KTU, tiek VGTU. Lankiau pastaruosius. Kursai mokami. Kaina vienam semestrui – 300 Lt. Juos sudaro piešimas, kompozicija ir meno istorija. Kiekvieno iš dalykų galima atsisakyti ir lankyti tik kitus. Mano patarimas – lankyti reikia visus. Na ir kas, kad meno istorija pats nuobodžiausias dalykas po istorijos pamokų mokykloje. Norint įstoti, ją būtina žinoti. Nors tas faktas, jog teste nebuvo nieko iš to, ką mokėmės kursų metu, šiek tiek nepatiko. 😉 Beje, dėstytojas lėtapėdis. Ir dar koks. 🙂 Piešimo metu piešiama. Kompozicijos metu komponuojama. Jei problemų su pinigais nėra, o ir atstumas nedidelis iki Vilniaus ar Kauno, siūlyčiau nepatingėti ir palankyti paskaitas. Žinoma, viską galima pasiekti ir pačiam, sutaupant pinigų ir laiko. Bet ar jausiesi saugus? Kursai organizuojami nuo vienuoliktos klasės, tačiau lankyti juos galima (o daugelis taip ir daro) nuo 12 klasės. Pradžia rugsėjį, pabaiga maždaug sutampa su mokslo metų pabaiga. Daugiau informacijos yra VGTU architektūros fakulteto tinklapyje. Apie kursus KTU sužinojau tik po to, kai pradėjau lankyti juos VGTU. Kiek teko girdėti KTU jie brangesni, tačiau vyksta dažniau. Informacijos ieškok KTU interneto puslapyje.

6.5. Meninio Ugdymo Centras

Kursai rengiami 7-12 klasių moksleiviams. Išsamiau čia.

7. Priemonės

Derėtų išmokti dirbti tiek A3, tiek A2 formato lapuose. Juose reikia mokėti sutalpinti viską, ko prašo užduotis. Teks apsirūpinti kietais, vidutinio minkštumo ir minkštais pieštukais, spalvotais pieštukais, peiliuku jiems smailinti (drožtuką geriausia pamiršti, nes jis nusmailina nepakankamai). Būtina išmokti braižyti naudojantis liniuote ir be jos. Reikės ir gero trintuko, kurį tuo pačiu peiliuku, reikalui esant, būtų galima pjaustyti. Tai praverčia kai reikia ištrinti smulkias detales. Lapui tvirtinti prie molberto turėk lipnios juostelės. Su ja pritvirtini greičiausiai ir patikimiausiai. Visa kita priklauso tik nuo Tavęs. Kiekvienas žino geriau, ko jam reikia dirbant. 😉

8. Patarimas

Jeigu esi septintokas ir nori baigęs mokyklą studijuoti architektūrą – lankyk Meninio Ugdymo Centrą (bet kita vertus, negi septintoje klasėje žinai ko nori? ). Jeigu esi vienuoliktokas arba dvyliktokas – rinksiesi Jaunojo Architekto Mokyklą. Turėk galvoje, jog užsiėmimai vyksta tik kartą į savaitę, šeštadieniais, tad šios vienos dienos neužteks, kad išmoktum tai, ko tau prireiks stojant. Turėsi piešt, projektuot ir komponuot daug ir dažnai pats, savo jėgomis. Svarbiausia siekti užsibrėžtų tikslų po truputį. Piešt pradėk nuo elementarių formų – plytos, vazos, obuolio – ir nesigriebk iš karto galvos. Nepulk projektuoti namo, o išmok nubrėžt taisyklingą kubą ir kitas figūras. Jas sukirsk. Tik tada ženk toliau. Jei nesi pažįstamas su pieštuku ir trintuku, papildomai mokykis dailės mokykloje arba privačiai. Kuo daugiau pieši, projektuosi, t.y. kuo daugiau darbo įdėsi – tuo daugiau išmoksi ir turėsi daugiau šansų įstot. Taip pat svarbu nepervargti. Nereikia pamiršti, jog mokslai tokie pat svarbūs. Reikės išmokti viską suderinti ir efektyviau planuoti laisvalaikį. Tiesą kalbant, pastarojo turėtų likti labai mažai. 😉

Trumpai

1. Lankyk Jaunojo Architekto Mokyklą.

2. Lankyk dailės mokyklą arba privačias piešimo ir projektavimo pamokas.

3. Dirbk savarankiškai. Skirk didelę dalį savo laisvalaikio braižymo ir piešimo įgūdžių tobulinimui.

4. Mokykis meno teoriją ne tik iš meno istorijos vadovėlio, bet ir iš kitų knygų bei geriausio informacijos šaltinio – interneto.

5. Apsirūpink dideliu kiekiu pieštukų, popieriaus ir trintukų. Teks paišlaidaut.

6. Piešk tik ant molberto. Braižyk ant tam skirto stalo (paprastai kalbant – įstrižai pasvirusio).

7. Ilsėkis. Saugok akis ir daug miegok. Nepersipiešk. 🙂

Reklama

Blogą talpina WordPress.com.